Kokioje valstybėje mes gyvename?

Mąstymo keitimas

Citation
, XML
Authors

Abstract

Kokioje valstybėje mes gyvename?
Vakarų ekspreso internetinio puslapio straipsnių (angl. Blog) kolekcija – http://www.ve.lt
Autorius: Virmantas Galdikas, 2009-12-02 – 09:59
plačiau: http://www.ve.lt/blog/2009/kokioje-valstybeje-mes-gyvename/#more-1073

Siūliau vyriausybei prieš du metus, prieš metus, o dabar pateikiu visuomenei savo pamąstymus apie mūsų valstybės “teisinę” sistemą ir pasiūlymus biurokratizmui mažinti:

1. LR vyriausybė ir Seimas turėtų apsispręsti, kokioje valstybėje mes gyvename ir norime toliau gyventi.

Šio klausimo priežastis slypi interesuose. Kieno interesus atstovauja valdžia – LR piliečių ar LR valdininkų?

Biurokratizmą, kaip žinia, sąlygoja valdininkų interesai ir dažniausiai asmeniniai, o po to jau seka „munduro“ ir kiti. Todėl, jei Lietuvoje kalbama apie biurokratizmo viešėjimą, reiškia, kad Lietuvos Respublikoje „įsigalėjo valdininkų valdžia“ (nors LR Konstitucijoje ir kitaip teigiama).

Todėl ir siūlau – pradėti kovą nuo reiškinio priežasčių įvardinimo.

Jei LR bus sukurti mechanizmai ir priemonės, padedančios geriau ir efektyviau saugoti LR piliečių interesus, tai biurokratizmas sumažės savaime, nes bus aišku kas yra „viršininkas“ ir kas turi teisę reikalauti.

2. Biurokratizmui labai padeda klestėti – „kolektyvinės atsakomybės institutas“.

„Kolektyvinės atsakomybės institutas“ reiškia valstybinėje tarnyboje nebelieka kaltų, jei blogas ar neteisėtas sprendimas yra priimtas pagal visas procedūras, t.y. vieną dokumentą vizuoja daug asmenų.

Reikėtų sugriežtinti valstybės ir statutinių tarnautojų ir jiems prilygintų asmenų pareigybines instrukcijas, numatant konkrečias baudas, tai kaip yra skirta verslininkams LR Administraciniame kodekse.

3. LR Administracinis kodeksas yra vienas iš LR biurokratizmo teisinės atramos pagrindų.

Jis numato, kad visi Lietuvos valdininkai turi teisę BAUSTI visus kitus Lietuvos piliečius ir privačius juridinius asmenis.

Lietuvos tarnautoją galima bausti tik per teismą. Tokia situacija yra naudinga valdininkijai – biurokratams. LR piliečiai neturi lygiaverčio ir lygiateisio valstybės garantuojamo mechanizmo (priemonės) adekvačiai bausti LR tarnautojus, remiantis įstatymais.

Demokratinėje valstybėje išeitis gali būti tik viena – LR valdininkai, tarnautojai ir LR piliečiai vieni kitų veiklą gali skųsti teismui vienodomis sąlygomis ir adekvačių nuobaudų. Tokia padėtis, kai vieni turi teisę bausti be teismo, o kiti turi kreiptis tik per teismą, pažeidžia lygiateisiškumo principą ir sudaro sąlygas klestėti korupcijai ir biurokratizmui. Nes tokia padėtis sukuria sąlygas LR piliečiams „tartis“ su LR valdininkais.

4. LR Administracinių ginčų komisija nenagrinėja skundų, jei LR pilietis ar juridinis asmuo kreipėsi dėl LR valdininkų neveiklumo praėjus daugiau kaip 2 mėnesiams nuo oficialaus skundo.

Tai dar vienas pavyzdys kaip yra pažeidžiami LR piliečių interesai LR valdininkų naudai. Formaliai gal tai ir yra teisinga, kad įsigalioja senaties terminas. Tačiau iš kur paprastam LR piliečiui žinoti, kad jei jis nesulaukė atsakymo iš LR valdininko per 30 d., jis nedelsdamas turi kreiptis į administracinių ginčų komisiją, kad nepavėluotų pradelsti termino. Tuo tarpu valdininkas ramiai ir neatsakingai gali ir toliau sau nieko neveikti ir už tai neliks nubaustas.

Kitas klausimas – ar LR valdininkas atsakė iš esmės ar tik patvirtino, kad gavo raštą ir jį nagrinės toliau. Tai yra du ir visiškai skirtingi ir nelygiaverčiai atsakymai. Kuris atsakymas, jūsų galva, turėtų skaitomas teisingu ?

5. LR Teismų įstatymas ir Teismų sistema – didina biurokratizmą.

LR teismų darbas iš viso nėra reglamentuotas jokiais darbų (teismų procesų nagrinėjimo terminais) ir praktiškai jokia materialine atsakomybe. Dar neteko girdėti, kad kuris nors teisėjęs būtų nubaustas pinigine bauda už tai, kad užvilkino bylą ir privertė subankrutuoti vieną ar kitą LR pilietį ar už tai, kad leido nusikaltėliui išvengti atsakomybės.

Taip, aš suprantu, kad Teismai yra nepriklausomi ir jų sprendimų niekas negali įtakoti. Visiškai sutinku ir palaikau. Tačiau pasaulis atrado kokybės valdymo sistemas, kurios yra taikomos ne tik gamybos bet ir paslaugų srityse. Tai galėtų būti pritaikyta ir teismų darbe. Teismai turi savo vidaus savireguliavimo sistemą, laikas įstatymais (o čia jau yra LR piliečių valia) numatyti kaip, kada ir kodėl Teismai turi taikyti paslaugų kokybės valdymo sistemą.

Teismai LR dirba labai subjektyviai kitų LR privačių ir juridinių asmenų atžvilgiu. Problema slypi darbo metoduose – t.y. vienai bylai yra paskiriamas vienas teisėjas ir tik jis domisi. O kas atsitiks jei teisėjas susirgs, išeis atostogauti? Tai parodo, kad, teisėjui susirgus, viena iš pusių teisingumo požiūriu nukentės, nes jos bylos nagrinėjimas bus atidėtas – t.y. laikas užtęstas. Kita pusė dar ilgesnį laiką džiaugsis nenubausta (kalbant apie atvejį, kai reikia nustatyti kaltės faktą).

Iš kitos pusės ta pati problema su advokatais, nes jam susirgus teismo procesas taip pat nevyksta. Tai rodo kokia nekokybiška teismų sistema ir kaip neteisingai sureguliuotas teismų darbas LR piliečių atžvilgiu.

Todėl siūlomas sprendimas – teisinė išeitis, kuri galėtų būti išspręsta labai paprastai. LR Seimas turi teisę priimti tokius įstatymus, kurie įpareigotų ir sureguliuotų teismų darbą LR piliečių atžvilgiu.

Pirma, teismai turėtų būti atsakingi už savo sprendimus, ne vieno asmens, o visos teismų institucijos atžvilgiu, t.y. teismų įstatyme reikia numatyti, kad Teismas skiria nagrinėti vieną bylą grupei teisėjų, kurie gali dalyvauti visi arba po vieną, bet privalo žinoti (būti susipažinę su byla), kad galėtų pavaduoti vienas kitą ir tęsti pradėtą darbą be jokių nereikalingų pertraukų.

Tas pats taikytina advokatams (advokatai irgi neturi dirbti po vieną, jei yra tikimybė susirgti, išvykti ar nedalyvauti teismo posėdyje dėl kitų priežasčių).

Antra, teismų įstatyme numatyti, kad ieškinį nukentėjusysis gali pateikti ir be įrodymų (jei nereikalauja bausmės – suimti), o įrodymus pateikti per 30 dienų. Tiek pat laiko turi būti skirta ir atsakovui pasiruošti. Tai užtikrins abiem pusėm lygias teises. Šiuo metu ieškovas turi pateikti visus įrodymus pateikti teismui iš anksto, o atsakovas gali ir nesivarginti. Tai yra neteisinga ieškovo atžvilgiu – pažeidžiamas šališkumo principas. Jei ieškovas kreipiasi be priežasties tai už tai jis turėtų irgi atsakyti, kad be reikalo netrikdytų kitų žmonių.

Trečia, visos bylos turi būti nagrinėjamos greitai ir turėtų būti išskaidytos į du etapus: kaltės nustatymo ir bausmės dydžio. Šiuo metu teismų darbas vilkinamas dėl to, kad teismai ilgai nustatinėja bausmės dydį, nes skelbiamas iš karto nuosprendis su bausme. Kodėl teismai negali pirma greitai nustatyti faktą ar buvo įstatymų pažeidimas. O tik po to kai jau šis faktas įrodytas nagrinėti bausmės dydį. Dabar yra nagrinėjamas bausmės dydis pamirštant, kad dar neįrodyta pati kaltė. Šiuo atveju yra pažeidžiami abiejų šalių interesai.

Ketvirta, reikia panaikinti LR administracinį teismą iš viso, nes jis atstovauja tik LR valdininkų interesus, t.y. į jį kreipiamasi kai yra pažeistas LR Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, o tai savo ruožtu parodo, kad LR valdininkai nubaudė LR pilietį neteisėtai, nes LR pilietis su bausme nesutinka.

6. LR mokslas yra „betėvis“ vaikas – pamestinukas, LR valdininkų atžvilgiu.

LR mokslo įstatymas teigia, kad LR mokslas yra valstybės reikalas, o privačiame sektoriuje mokslas nėra ir negali būti daromas. Privačiame sektoriuje gali dirbti tik „tyrėjai“ (ką tai bendro turi su tyrėjais policijoje ir prokuratūroje? – tai dar vienas įrodymas, kad terminų vartojimas LR įstatymuose yra klaidinantis ir ydingas), o mokslininkai gali dirbti tik valstybės institucijose.

Kur tai matyta, kad dvi su mokslu susijusias sritis kuruoja dvi ministerijos, bet nei viena iki galo už tai nėra atsakinga. Inovacinės veiklos skatinimas pavestas ūkio ministerijai, o mokslo plėtra ir veiklos koordinavimas – švietimo ir mokslo ministerijai. Tačiau inovacijos be mokslo neegzistuoja, tai kodėl jos yra atskirtos.

Iš kitos pusės būtina nesipainioti su terminai „aukštasis mokslas“ ir „mokslinis darbas“. Aukštasis mokslas turėtų būti suvokiamas kaip mokymosi proceso dalis, kitaip tariant studijos universitete arba doktorantūroje, o mokslinis darbas – tai yra tiesioginis darbas, kurį dirba mokslininkai. Aukštojo mokslo ir studijų rezultatas yra kvalifikuotas specialistas, o mokslinio darbo rezultatas yra žinios. Inovacija gi yra mokslinio darbo rezultato – naujų žinių įdiegimas į praktinę žmogaus veiklą bet kurioje visuomeninio gyvenimo srityje.

Išeitis – sudaryti demokratiškai renkamą mokslo reikalų tarybą, į kurią įeitų LR valdininkai, visų politinių partijų atstovai, suinteresuoti universitetų, verslo ir mokslo atstovai ir jie šioje taryboje kartu vertintų mokslo prioritetus ir jų plėtros programas bei projektus.

Demokratinėje valstybėje turi būti bendras nacionalinis susitarimas, kitu atveju korupcija klestės ir nebus jokių priemonių jai išgyvendinti.

Tačiau, jei yra priimtas sprendimas, tai tokio sprendimo ir turi būti laikomasi be jokių išlygų. (Net ir tuo atveju, jei LR liks valdininkų valstybe ir tai bus įvardinta atvirai).